Skip to content

Crazy Kuta. Šokelis po Singapūro.

Gerai, kad nepasilikau čia visai savaitei, kaip iš pradžių planavau. Daug kur skaičiau ir daug kas sakė, kad Kuta visiškai neatspindi tikrojo Balio ir kad dėl jos gali susidaryti klaidingą nuomonę, bet norėjau pati viską pamatyti. Pamačiau…

Tik nusileidusi oro uoste ir atėjusi į atvykimo salę, pamačiau krūvą vyrukų su plakatais, rėkiančius „taxi taxi“ ir besisiūlančius pavėžėti. Gerai, kad jie buvo už užtvaros, tai bent ramiai galėjau išsigryninti pinigų. Bet…Nors ir kiek skaičiau, kad reikia važiuoti su oficialiu Balio taksi (Blue bird. Labai lengvai atpažįstamas, mėlynas), vis tiek to nepadariau ir važiavau su vienu iš jų. Kažkaip kai skaitai rekomendacijas, atrodo aišku ir suprantama, bet kai esi toje situacijoje, kažkas pasikeičia. Pradinė kaina buvo 150000 IDR (10 Eur), nusiderėjau iki 120000 (8 Eur) ir vis tiek vėliau supratau, kad permokėjau (galima buvo atvažiuoti už maždaug 5 Eur). Bet aš tai traktuoju kaip investiciją į pamoką, kad reikia praktikuotis derybų meno :).

Viešbutis. Užsisakiau internetu, nuotraukose atrodė ok. Kai taksistas mane paleido prie „įėjimo“ – išsigandau. Matote kodėl (pasirodo čia buvo garažas, įėjimas buvo kitoje vietoje). Kai pamačiau savo kambarį – norėjau dingti iš ten, prasmegti, apsiverkti, bet nebuvo ašarų, nes matyt buvau viską išprakaitavusi. Jis buvo tamsus ir nešvarus. Kadangi buvau susimokėjusi už 4 naktis, dingti negalėjau. Tada atsisėdau ant lovos, pasėdėjau ir nusprendžiau eiti į paplūdimį, kad tik čia nebūčiau. Taigi viešbučio privalumas tas, kad kambarys toks baisus, kad tikrai jame neužsisėdėsite :). Kitą dieną, kai labiau po jį pasivaikščiojau, pamačiau tikrai gražų baseiną bei tvarkingesnius kambarius. Matyt mano dalyje buvo visiškai ekonominės klasės kambariai. Atsiprašiau viešbučio ir toliau ten buvau. Šiaip jį net rekomenduočiau (tik kitus kambarius), nes labai patogi vieta, fainas baseinas.

garažasBaseinas :)

Paplūdimys. Nieko įspūdingo. Gražios bangos, šiltas vanduo, bet smėlis nėra ypatingas – žvyras toks. Prekeivių tikriausiai daugiau nei turistų. Pabendravau su vietiniu „surfingo mokytoju“, kuris po pamokų pardavinėdavo alų (ten galima gerti viešose vietose :)). Labai populiaru nusipirkus alaus tiesiog sėdėti ant kėdutės ir stabėti saulėlydį… Gal tas saulėlydis, gal „mokytojas“, kuris manęs neatakavo, o gal alus kažkaip vis dėlto privertė mane tą vakarą nusišypsoti :).

SmėlisPrekeiviaiAlaus kėdutės

Kitos dienos buvo tikrai geresnės. Susipažinau su įvairiais žmonėmis, gavau gerų patarimų. Šalia gyvenęs japonas jau buvo ilgiau Kutoje, taigi visą dieną mane visur vedžiojo, prirodė gatvelių su vietinėmis kavinėmis (warung. Skonių temai vėl norisi atskiro eterio) ir tiesiog buvo smagus pašnekovas.

Mano atradimai ir patarimai:

  1. Kaip sako dauguma, į Kutą verta važiuoti jei nori pradėti mokytis „surfinti“, ten tinkamas paplūdimys ir bangos pradinukams;
  2. Kitu atveju, pakanka apsistoti 1-2 nakvynei (arba geriau išvis nevažiuoti);
  3. Nusiteikite, kad gatvėse ir paplūdimyje pilna prekeivių, kurie siūlo apyrankes, masažą, manikiūrą, transportą ir t.t. Tiesiog eini ir nekreipi dėmesio. Priprasite;
  4. Pirkdami paslaugas, taxi, daiktus pas prekeivius  – DERĖKITĖS! Iš pradžių atrodys keista, bandysite nusiderėti 10 – 20 proc. (ir tuo labai džiaugsitės), bet po to pamatysite, kad 50 proc. tikrai ne riba. Kuo daugiau praktikuositės, tuo bus lengviau;
  5. Viešbučius geriausia užsisakyti vietoje, kad prieš tai juos apžiūrėtumėte, nes kai kas skiriasi nuo nuotraukų;
  6. Bendraukite su kitais turistais, su vietiniais, klauskite jų patarimų – sutiksite įdomių žmonių ir sužinosite naudingos informacijos 🙂

 

Ale :)primena Klaipėdą...Bintang

p.s. Rašau iš Ubudo. Čia man tikrai labiau patinka 🙂

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *