Atvykau į Java salą šiaip jau dėl vulkanų, labai norėjau į porą iš jų įkopti. Kai pasidalindavau savo planais su sutiktais keliautojais ar vietiniais, jie pasidalindavo savo įspūdžiaisir patarimais apie kitas vietas. Visi sutartinai kartojo „Java tau patiks“.Papildomai dar „pagooglinau“ ir maloniai nustebau – oho, kaip aš čia gerai nusprendžiau atvykti ir kokia gi ta Java turininga sala! Ne veltui dažnas keliautojų maršrutas kelioms savaitėms yra Java – Balis – Gili salos. Sprendimas leistis į neplanuotą nuotykį ir vėl pasiteisino 🙂
Borobudur – 9 amžiuje pastatyta didžiausia budistų šventykla Pasaulyje. Ji yra ant kalno, nuo kurio atsiveria ne tik puikus pačios šventyklos, bet ir aplinkinių kalnų vaizdas. Įėjimas kainuoja apie 18 Eur, bet tikrai verta. Nėra čia daug ką rašyti – tiesiog svaiginantis grožis! Tamsaus akmens skulptūros–varpai, išdėliotos kvadratu, o viduje atviri koridoriai. Gali užlipti iš karto į patį viršu, gali vaikščioti po koridorius, gali apeiti šventyklą iš išorės ir visur bus nuostabūs vaizdai. Belieka grožėtis ir mėgautis 🙂
Prambanan – 10 amžiuje pastatytas didziausias Indonezijoje hindu šventyklų kompleksas, skirtas Shiva deivei. Girdėjau nemažai diskusijų, kur gražiau, čia ar Borobodur. Man asmeniškai jos tiesiog nepalyginamos ir abi nuostabios. Įėjimo kaina panaši (apie 17 Eur), bet čia šiek tiek didesnė teritorija, be to yra ir daugiau šventyklų. Tiesa, jos restauruojamos, bet iš toliau apžiūrėti galima.
Dijeng aukštuma. Tai vieta, esanti 2000 m. virš jūros lygio. Čia pasijutau kaip vasarą Lietuvoje,priešingai nei vietiniai. Mažučiai dėvėjo striukes, kai kurie net pirštines ir žiūrėjo į mane – dėvinčią marškinėlius trumpomis rankovėmis – kaip į sniego žmogų :). Temperatūra apie 23 laipsniai, lengvas gaivinantis vėjelis ir pro debesis išlendanti maloniai šildanti saulė – taigi pats tas oras vaikščioti! Beje, čia ir ūkininkavimas primena Lietuvą. Dėl palankios temperatūros daugiausia auginamos bulvės, kopūstai, morkos, kukurūzai ir pan.Iš tikrųjų vieta nėra laabai įspūdinga ir jei laiko nedaug, geriau jį skirti kitiems objektams, bet kadangi aš niekur neskubu, nusprendžiau apsižvalgyti, be to, buvau pasiilgusi vaikščiojimo po nuolatinio sėdėjimo ir bildėjimo automobiliuose Š.Sumatroje. Išvyka truko maždaug nepilną dieną iš Wonosobo miestelio,kuriame buvau apsistojusi pas indoneziečių šeimą kartu su vienu vaikinuku iš Afrikos. Savanoriavom :).
Apie 9 val. ryto įsėdome į vietinį autobusą ir maždaug už 0.70 Eur per valandą jau buvome Dijeng. Aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip tie vietiniai autobusai, kurie apkritai keista, kad vis dar važiuoja, įkopia į kalnų serpantininius keliukus? Bet va grįžtant, kai reikėjo leistis tais pačiais vingiuotais keliukais žemyn, vienu metu jau galvojau kelti rankas aukštyn ir rėkti „woohoo!“, nes kelionė priminė nusileidimą „amerikietiškais kalneliais“…Dabar juokinga, tada buvo nelabai…
Dijeng aukštumą apeini ratu ir taip apžiūri keletą lankytinų objektų. Pirmasis – viena seniausių šventyklų. Jos išlikę keletas pastatų ir, palyginti su Borbudur ar Prambanan, ji tikrai nėra tokia įspūdinga. Čia tikriausiai kaip ir su Romos griuvėsiais – jei nesi profesorius, kai kurie jų tau tiesiog griuvėsiai 🙂
Dar viena vieta pakeliui – aktyvaus vulkano krateris, prie kurio gali prieiti visiškai arti ir pamatyti, kaip iš vidaus veržiasi karštas garas. Nebuvau anksčiau to mačiusi, todėl vieta įspūdį paliko. Pamačiusi vaizdą, pasijutau kaip dykumoje, nes visur aplinkui pilna sieros (kvapo nuotraukomis neperteiksiu, bet kaip smirdi supuvęs kiaušinis, galite įsivaizduoti :)).
Dar viena stotelė – spalvoti ežerai. Patys ežerai kažkiek priminė netoli Vilniaus esančius Žaliuosius (atsiprašau, jei sumenkinau :)), bet visai gražu pavaikščioti aplinkui, apžiūrėti juos iš viršaus, kartu su kalnų, dirbamų laukų ir kitų rūkstančių vulkanų vaizdais horizonte…
Galiu tik pasikartoti, kad Centrinė Java man PATIKO ir dar kartą pasidžiaugti čia atvykusi. O kai prisimenu, dvejojau, nes šeimininkas pats mane susirado ir pasikvietė savanoriauti… Gerai, kad apsispręsti atvykti „padėjo“ vulkanai, kuriuos norėsiu aplankyti. Tikiuosi jie manęs nenuvils..? 🙂
Java tikrai nuostabi sala! Vulkanai, žinoma, įspūdingi, bet mane labiausiai sužavėjo kultūrinis ir istorinis salos paveldas. Borobudur šventykla – tikrai nepamirštamas įspūdis, o jos architektūra ir aplinka – tiesiog magiški.