Nusa Lembongan sala (visai šalia Balio). Vieną paplūdimį net praminėme „Maldyvais“ :)

Visai visai šalia Balio, tik pusvalandis kelio greituoju keltu iš Sanuro, yra dar trys Balio seserys: Nusa Penida (didžiausia), Nusa Lembongan (vidutinė) ir Nusa Ceningan (mažiausia). Ir nors kažkada jau rašiau, kad radau Rojų kitur nei Balyje, t.y. Gili salose, supratau, kad visgi kiekviena sala Indonezijoje turi savo Rojų, kartais reikia tik paieškoti 🙂 Šį kartą Rojų atradau Nusa Lembongan‘e. Praleidau joje 4 pilnas diena, bet net ir 2-3 atvažiuoti verta.

Įsigyti greitaeigio kelto bilietus galima tiek prieplaukoje, tiek per agentūras bet kur Balyje, tiek ir per viešbučius, kuriuose apsistosite nuvykę. Patogiausia per viešbutį, nes tada darbuotojai atvažiuoja pasitikti (aktualu jei yra vyresnio amžiaus žmonės, vaikai ar tiesiog prisipirkote daug lauktuvių :)), bet jei nesinori, galima ir savarankiškai nueiti iki vietos, nes atstumai nėra neįveikiami. Skirtumas tarp abiejų variantų vos keli Eurai.

Prisipažinsiu, kad vykti į šias salas anksčiau netraukė dėl to, kad visi pasakojo kaip ten ramu. Tuo metu tikrai nesinorėjo nuvykus kažkur bastytis vienai (ką vėliau ne kartą dariau. Tas gyvenimo paradoksas), taigi rinkausi Gili salas. Šį kartą keliavome su grupe, tuo metu dar turėjo būti ir tylos diena Nyepi, taigi tik dar kartą pasitvirtino mintis, kad „kiekvienam pagal poreikį“. Ir iš tiesų, saloje ramu, daugiausia vaikšto porelės ar šeimos su vaikais, o vakarais dauguma renkasi pasibūti vietiniuose bareliuose, kartais paklausyti gyvos muzikos bei paskanauti puikių patiekalų.

Po salą galima vaikščioti ir pėstute, bet daug smagiau bei paprasčiau aplėkti motoroleriu. Čia galima pamatyti, kaip auginama jūros žolė, kuri kvadratiniais ploteliais išryškėja atėjus atoslūgiui, čia yra Mangrovių parkas, po kurį galima paplaukioti valtele, čia yra liūdnai pagarsėjusi vieta, kurioje praėjusiais metais tiltas, jungiantis Nusa Lembogan ir Nusa Ceningan, įgriuvo vienos ceremonijos metu ir net buvo žuvusių. Dabar tiltas atstatytas ir tikrai daug tvirtesnis (teko matyti ir vaikščioti senuoju, taigi galiu palyginti). Tiltu galima persikelti į Nusa Ceningan, kuri yra jau daug uolėtesnė, joje vos keli viešbučiai ir kavinės.

Dar iš Nusa Lembongan galima užsisakyti rytinę kelių valandų pasiplaukiojimo kelionę į „Crystal Bay“, esantį Nusa Penidoje, ir pažiūrėti Manta Ray žuvų bei pasnorklinti. Kelionės kaina apie 10 Eur, nėra labai didelė suma, tik tas Manta Ray vaikymasis man šiek tiek priminė delfinų gaudynes Lovinoj. Turistų daugiau nei gyvūnų ir visi nori priplaukti „prie nosies“. Gyvūnai, žinomi, nekvaili, neria sau į dugną ir žiūrėk kad nori 🙂 Jei niekada nėra tekę matyti, gal ir verta, bet Indonezijoje yra ir geresnių vietų šiems nuostabiems gyvūnams pažiūrėti ir ten jie tau iš tikrųjų panosėj.

O tai prie ko čia tie Maldyvai? Yra Nusa Lembongan‘e toks paplūdimys, kurį pamatėme netyčia, bet tinkamu metu. Ir kai pamatėme, taip ir „užstrigome“…. Vanduo ten net nebe žydras, o beveik baltas!  Norint įeiti į jį yra šiek tiek koralų, bet po to dugnas tikrai geras, o ta žydrynė, kuri supa aplink… Taip ir prarandi laiko jausmą… Taip ir prigijo Maldyvų pavadinimas. Nors nei viena nesam ten buvusios, bet paveiksliukų vaizdus tikrai atitiko 🙂

 

Ir kas galėtų pasakyti, kad tai ta pati vieta, bet jau gerokai į vakarą? Taip, tai natūralus reiškinys visoje Indonezijoje, kai maždaug nuo 14 val. vanduo pradeda atslūgti ir neretai tai, kas buvo ryte, atrodo visiškai kitaip vakare. Kartais atsiveria neįtikėtino grožio natūralūs baseiniukai, o kartais pasimato ir ne itin gražūs vaizdai.

Na ir dienos pabaigai, kaip gi be nuostabiųjų saulėlydžių ant jūros kranto?! Visa pakrantė tam tinkama, gali sėdėti ant smėlio draugiškų vieninių šunelių apsuptyje, o gali mėgautis besikeičiančiu dangumi kartu su vakariene jaukioje kavinukėje, kurių pakrantėje tikrai nemažai.

Smagu ir vėl kažką atrasti, sužinoti, tik va iki Nusa Penidos ir vėl nenuvažiavau… Na ką gi, teks grįžti?